Pasaulis atrodytų visai kitaip be plieno. Nebūtų geležinkelių, tiltų, dviračių ar automobilių. Nebūtų skalbimo mašinų ar šaldytuvų.

Pačios pažangiausios medicinos įrangos ir mechaninių įrankių pagaminti būtų beveik neįmanoma. Plienas yra būtinas žiedinei ekonomikai, tačiau kai kurie politikos formuotojai ir NVO jį ir toliau laiko problema, o ne sprendimu.

Europos plieno asociacija (EUROFER), atstovaujanti beveik visai Europos plieno pramonei, yra įsipareigojusi tai pakeisti ir ragina ES remti 60 didelių mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių projektų įgyvendinimą visame žemyne ​​iki 2030 m.

„Grįžkime prie pagrindų: plienas yra iš prigimties žiedinis, 100 procentų pakartotinai naudojamas, neribotą laiką. Tai labiausiai perdirbama medžiaga pasaulyje, kasmet sutaupoma 950 milijonų tonų CO2. ES perdirbimo lygis siekia apie 88 procentus“, – sako EUROFER generalinis direktorius Axelis Eggert.

Nuolat tobulinami pažangiausi plieno gaminiai. „Yra daugiau nei 3500 plieno rūšių, o per pastaruosius 20 metų buvo sukurta daugiau nei 75 procentai – lengvesni, geresnių savybių ir ekologiškesni. Tai reiškia, kad jei Eifelio bokštas būtų pastatytas šiandien, mums reikėtų tik dviejų trečdalių tuo metu naudoto plieno“, – sako Eggert.

Siūlomi projektai per ateinančius aštuonerius metus sumažintų anglies dioksido išmetimą daugiau nei 80 milijonų tonų. Tai sudaro daugiau nei trečdalį dabartinių išmetamųjų teršalų ir yra 55 procentais mažiau, palyginti su 1990 m. lygiu. Iki 2050 m. planuojama pasiekti anglies dioksido neutralumą.